Dažniausiai virusas nustatomas Panevėžio rajone, kur jau užregistruota net 616 atvejų. Aukštos rizikos teritorijoms taip pat priskiriamos Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Jose stebima nuolatinė viruso cirkuliacija gamtoje, todėl išlieka padidėjusi grėsmė ligai patekti į kiaulių ūkius. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad Panevėžio regione veikia didžiausias šalies kiaulininkystės kompleksas, kuriame laikoma beveik 50 tūkst. kiaulių, todėl galimos pasekmės būtų itin reikšmingos visam sektoriui.
Šiemet AKM taip pat nustatytas šernams Anykščių, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Estijoje šiemet fiksuoti 69 atvejai, Latvijoje – 302, Lenkijoje – 1904. Specialistai atkreipia dėmesį, kad Latvijoje ir Estijoje nutraukus išmokas už surastas šernų gaišenas, reikšmingai sumažėjo AKM nustatymų gaišenose skaičius, o tai galėjo turėti įtakos ir bendram šernų gaišenų aptikimo rodiklių kritimui.
„AKM išlieka nuolat stebima liga Lietuvoje ir visame regione, o didžiausia rizika kyla dėl aktyvios viruso cirkuliacijos šernų populiacijoje. Šiuo metu matome tendencijas, primenančias 2018–2019 metus, kai liga buvo pasiekusi piką šernų populiacijoje, ir fiksuotas didelis protrūkių skaičius kiaulininkystės ūkiuose. AKM į ūkius dažniausiai patenka nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų, todėl šioje vietoje negali būti jokio aplaidumo – reikalavimų būtina laikytis kasdien. Tik nuoseklus biosaugos priemonių taikymas ūkiuose ir atsakingas elgesys gali apsaugoti kiaulių ūkius nuo ligos patekimo. Net ir elementarios taisyklės, tokios kaip: drabužių pakeitimas, dezinfekcija, rankų higiena – yra veiksmingos ir padeda užkirsti kelią virusui plisti“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Lietuvoje paskutiniai AKM protrūkiai kiaulių ūkiuose fiksuoti 2025 metais Kelmės, Joniškio ir Radviliškio rajonuose, kur nustatyti nedideli židiniai smulkiuose ūkiuose. Išskirtinis protrūkis užfiksuotas pernai spalį Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, kur liga nustatyta 19 672 kiaulėms. Dar vienas didelis protrūkis 2025 m. registruotas Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje – čia AKM patvirtintas 381 kiaulei.
Efektyviausia priemonė, mažinanti AKM viruso plitimą tarp šernų, yra jų populiacijos valdymas ir griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis medžioklės metu. Sumedžioti šernai ir jų mėginiai turi būti gabenami tik sandariai supakuoti, kad neištekėtų skysčiai. Išdorojus šernus būtina išdezinfekuoti įrankius, pirminio apdorojimo aikštelę ar patalpą ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes AKM sukėlėjus veikiančiomis priemonėmis.
Svarbiausia prevencijos priemonė – operatyvus šernų gaišenų suradimas ir saugus sunaikinimas, taip virusą pašalinant iš aplinkos. VMVT primena, kad šiuo metu už pranešimą apie rastą gaišeną mokama 30 Eur išmoka už vienetą.
VMVT kiaulių laikytojams primena:
- biosaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose yra privalomas;
- kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos taip, kad laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys negalėtų patekti į vidų;
- draudžiama kiaules laikyti lauko aptvaruose, šerti maisto atliekomis, neapdorotais grūdais ar termiškai neapdorota žole;
- ūkiuose būtina nuolat vykdyti graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų kontrolę;
- prie įėjimų į tvartus turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai, apsaugoti nuo kritulių, temperatūrinių svyravimų;
- naudoti tinkamus veterinarinius biocidinius produktus, veikiančius AKM sukėlėjus.
Įtarus užkrečiamąją ligą, būtina nedelsiant informuoti VMVT – užpildyti pranešimo anketą arba paskambinti telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108, taip pat kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją.
Daugiau informacijos apie AKM, viruso plitimą ir taikomas kontrolės priemones skelbiama VMVT interneto svetainėje https://vmvt.lrv.lt/lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/uzkreciamosios-gyvunu-ligos/aktuali-informacija-apie-gyvunu-uzkreciamasias-ligas/
Komentuoti