Miestas, kuris (į)traukia: Panevėžio žemėlapis pagal Paulių Gritėną
Panevėžys vis labiau atskleidžia naują savo veidą, kuris čia atvykusiems svečiams tampa netikėtu ir (į)traukiančiu atradimu. Jaukių miesto kampelių ir dinamiškų veiklų gausybėje kiekvienas patiria tai, kas jį įkvepia ir džiugina labiausiai. Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ domisi, kokį miestą mato šiandien ir ką rekomenduoja filosofas, apžvalgininkas, radijo laidų vedėjas, Vilniaus Universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas.
Pauliau, esate kilęs iš Panevėžio, jau kurį laiką keičiančio savo veidą – atsinaujinančiame mieste atsiveria naujos vietos ir kuriasi unikalūs projektai. Kokius pokyčius ir privalumus pastebite jūs?
Mačiau įvairiausius Panevėžio veidus – nuo nykaus posovietinio palikimo iki chaotiškos plėtros. Pastarųjų metų pokyčiai labai džiugina, nes atrodo, kad miesto erdvės skleidžiasi drauge su visu miesto žmonių potencialu. Tai labai matosi atgijusiame centre – Laisvės aikštėje, Senvagėje, kur vis daugėja natūralaus žmonių buvimo ar renginių. Kažkada įsibėgėjęs judėjimo į prekybos centrus srautas pamažu grįžta į socialinius ir kultūrinius centrus. Tai labai pozityvus ženklas, rodantis, kad miesto žmogui svarbu ne tik kažką nusipirkti ir užsidaryti namuose bei žiūrėti į ekraną. Visiškai kitą veidą įgavo Skaistakalnio parkas, kurio gyvybę palaiko istorinius elementus išsaugojęs, bet modernų savitą stilių susikūręs Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Svarbiausia, kad tos naujai sukurtos, pastatytos ar suplanuotos erdvės yra ne per daug įspraustos į funkcinius rėmus ir miestas lieka atviras žmonių veikloms, iniciatyvoms, ar tiesiog pasivaikščiojimams. Nebūdamas labai didelis miestas Panevėžys pastaruoju metu atrodo pasiūlantis daugiau nei kai kurie sustingę didžiųjų miestų plotai.
Įsivaizduokite: turite tik vieną dieną apsilankymui Panevėžyje – kur būtinai užsuktumėte?
Kadangi vis labiau senstu ir vis daugiau bambu, tai rinkčiausi nebe lakstyti, o pasimėgauti lėtu ir ramiu Panevėžio gyvenimu. Pasistengčiau susiplanuoti pusryčius vienoje iš mažųjų kavinių. Dieną apsukčiau visas galerijas ir meno centrus, užsukčiau įsigyti kokią nors knygą legendiniame Juozo Masiulio knygyne. Po to pasivaikščiojimas iki užtvankos kažkuriomis mažesnėmis miesto gatvėmis, pasėdėjimas Skaistakalnio parke ar Marijonų sode. Vakare neišvengiamai koks nors renginys – arba FK „Panevėžys“ arba Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ rungtynės. Jei sporto nėra, tai į vieną iš naujai sužydusių legendinių miesto teatrų – Juozo Miltinio, Muzikinį arba Meną. Po to vakare kokį vieną ar du alaus ir pakrykštauti su vietiniais bičiuliais.
Koks Jūsų idealaus laisvalaikio scenarijus mieste? Kur ir kaip labiausiai mėgstate praleisti savo laisvą laiką?
Man idealiausias scenarijus yra gebėti suderinti ir ramų pabuvimą, paskaitymą kur nors ant suoliuko Senvagėje, ir galimybė prasmingai ar tiesiog linksmai praleisti laiką. Mėgstu stebėti praeivius, turėti prabangą ir ramybę nuklysti mintimis į kokias nors filosofines, politines ar kultūrines problemas ir įvairias jų interpretacijas. Tuo pat metu gera žinoti, kad gali nueiti vakare į geras sporto rungtynes ar emociškai sukrečiantį spektaklį. Esu namisėda, bet Panevėžį laikau savo gimtaisiais namais, tai ir buvimas jame tampa savotišku namisėdžiavimu. Įvairių pažįstamų vietų lankymu ir naujų perspektyvų atradimu.
Kurios vietos Jums „gardžiausios“ skonio receptoriams palepinti?
Kulinarine prasme Panevėžys istoriškai nežibėjo labai gerais pasirinkimais. Turim visoje Lietuvoje žinomus Čičinsko kepsnius. Dar žemesnio laiptelio gurmanai gal prisimena Ilonos čeburėkus prie Klevo prekybos centro. Iš šitų pavienių įvaizdžių atrodytų, kad Panevėžys „maudosi“ riebaluose ar valgo kioskinius kebabus. Bet ir maisto prasme situacija mieste ženkliai pagerėjo. Man asmeniškai labai patinka „Biso“ meniu, smagu pasėdėti „Akorduose“, kurie atgaivina senąjį viešbutį. Atsiranda ir daugiau vietų, kuriose gali paragauti ko nors pagaminto ne sovietinės valgyklos stiliumi. Nors mano tope iš pirmos vietos vis dar neišstumtas privalomas ledų kokteilio išgėrimas legendiniame pieno bare.
Kas mieste jums padeda atsipalaiduoti ir pasikrauti energijos?
Tykiai pro akis slenkantis miesto gyvenimas ir galimybė ištrūkti pačiam iš to srauto ir pažvelgti į dalykus iš šalies. Miestui labai reikalingos tokios ramybės ir gamtos salos, kokias turi Panevėžys. Nesu iš tų, kuriems reikia apsikabinti medį ar įmerkti kojas į vandenį, bet man patinka jausti, kad miestas yra nesibaigiančio žmogiškojo troškimo kažką sukurti, patobulinti, pagerinti ir pagarbos jau esančiam kraštovaizdžiui ar esamai kultūrai dermė.
Gal turite nuo seno mėgstamiausių slaptų miesto kampelių, kuriuose apsilankote iki šiol?
Nieko ypatingai slapto nėra, bet patinka pasibastyti po mažiau įprastas miesto vietas. Įvairiais maršrutais nueiti nuo geležinkelio stoties iki Nevėžio, esant centre užsukti į šalia pat esančias ir mažai žmonių lankomas senąsias stačiatikių kapines. Panevėžio lėtumas leidžia net išoriškai esant mieste atrasti kokias nors tykias ir įdomias vietas, ne per daug gadinamas žmogaus veiklos ar neveiklos.
Ko palinkėtumėte į Panevėžį atvykti planuojantiems turistams?
Palinkėčiau turėti drąsos ir sąžiningumo nusikratyti visų kvailų stereotipų apie Panevėžį. Tai miestas, kuris pagal savo plotą ir gyventojų skaičių Lietuvai ir pasauliui davė išskirtinai daug intelektualių, įdomių, kūrybingų žmonių. Jų asmenybės, mintys ir likimai formavosi būtent šiame mieste. Čia daug įdomių kultūros ir gamtos objektų, kurie gali tapti fonu ne tik jūsų nuotraukoms, bet ir apmąstymams. Mieste šiuo metu kaip niekada daug laisvės gyvybei ir kūrybai, jis dar tik kuria savo naują tapatybę, atranda apie save patį naujus dalykus ir nori apie juos įdomiai papasakoti. Panevėžys tampa nebeišvengiamas.
Parengta įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą turizmo skatinimo projektą „Kelionės kryptis – Panevėžys“.
Komentuoti