„Panevėžys visada buvo stiprus savo žmonėmis, kūrybiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių. Kai geopolitiniai iššūkiai keičia pasaulio tvarką, turime dar labiau stiprinti regiono ekonominį atsparumą ir verslo konkurencingumą. Tvari plėtra, inovacijos ir partnerystė – tai kelias, kuriuo eidami užtikrinsime, kad Panevėžys išliktų stiprus Aukštaitijos ekonomikos centras. Šiandieninė diskusija – puiki galimybė pasidalyti patirtimi, įžvalgomis ir idėjomis, kaip visi kartu galime kurti tvarią ir inovacijomis grįstą regiono ateitį“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Forume dalyvauja pranešėjai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos banko, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Jie pristato įžvalgas apie Lietuvos regionų ekonomikos plėtrą, verslo konkurencingumo išsaugojimą, naujojo ES 2028–2034 m. biudžeto poveikį šaliai bei 2026 m. ekonomines prognozes.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus forume skaito pranešimą „Naujoji Panevėžio regiono pramoninė teritorija: potencialas, galimybės ir iššūkiai“.
Jame pristatoma Panevėžio regiono strateginė padėtis nacionaliniu mastu ir stipri infrastruktūra, kuri lemia miesto konkurencingumą bei augimo perspektyvas.
Pasak J. Leipaus, Panevėžio regione jau dabar vyksta „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės su būsimąja tarptautine keleivine sotimi statybos darbai, pradėti veiksmai siekiant modernizuoti „Via Baltica“ kelią į magistralinį. Regiono išskirtinumas matomas vertinant susikertančius energetikos koridorius – aukštos įtampos elektros tinklai, gamtinių dujų tranzitiniai tinklai bei strateginiuose planuose numatyti vandenilio transportavimo vamzdynai. Tokia infrastruktūra sudaro išskirtines galimybes pritraukti investicijas į aukštos pridėtinės vertės gamybos ir pramonės sektorius, kurti naujas darbo vietas ir didinti regiono ekonominį atsparumą.
Miesto plėtros skyriaus vedėjas pabrėžė, kad Panevėžys tampa vienu svarbiausių šiaurinės Lietuvos ekonomikos centrų, turinčiu aiškią vystymosi kryptį ir realias prielaidas tvariai pramonės plėtrai. Esama Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija visiškai užpildyta, todėl miesto bei regiono plėtros strategijose ypatingai svarbu numatyti naujų pramoninių teritorijų paiešką ir plėtros sprendinius. Palanki geografinė padėtis, stipri inžinerinė infrastruktūra ir logistinis patogumas sudaro tvirtą pagrindą verslui kurtis ir augti Panevėžyje bei visame regione.
Po pranešimų vykta diskusija „Aukštaitijos regionas: kas taps plėtros garvežiu?“, kurioje dalyvauja Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Diskusijos metu aptariamos regiono galimybės, įvertinama esama situacija ir numatomi plėtros etapai, svarbūs Panevėžio ir visos Aukštaitijos ekonominei stiprybei.
Forumo organizatoriai – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio miesto savivaldybė bei žurnalas „IQ“.
Panevėžys – miestas, kuris drąsiai žvelgia į ateitį, jungia žmones, idėjas ir verslus, kuria galimybes ir tvirtina savo, kaip Aukštaitijos ekonomikos centro, vaidmenį. Panevėžys. Kaip mes.
Komentuoti